RSS

Santa Montefiore “Sodininkas iš Prancūzijos”

06 Lie

 Anotacija… Miranda su Deividu palieka Londoną ir su vaikais atsikrausto gyventi į kaimą – senovišką dvarą, apsuptą kadaise buvusio puikaus sodo. Nors ir netroškusi kaimo idilės, Miranda tikisi čia įgyvendinti seną svajonę – parašyti romaną, o Deividas – savaitgaliais pailsėti nuo miesto šurmulio.

Tačiau viskas klostosi visai kitaip, nei jie tikėjosi. Ištrūkę iš miesto sumaišties Miranda su Deividu patenka ne į idilę, o į akistatą su savimi ir nutylėtomis nuoskaudomis, neišsakytu nepasitenkinimu ir abejonėmis. Šeimą ištinka krizė. Deividas vis mažiau prabūna namie, vaikai žaidžia kas sau, o nuobodžiaujanti Miranda pasijunta beviltiškai vieniša…

Ir tuomet į duris pasibeldžia paslaptingas žavus nepažįstamasis…

Paaiškėja, kad tai prancūzas sodininkas, puoselėjęs dvaro sodą, kai jame gyveno ankstesnieji šeimininkai. Kaip ir sodas, svečias turi didelę paslaptį…

Paslaptingasis sodininkas pasisiūlo kurį laiką pagyventi dvare ir atgaivinti apleistą sodą. Tačiau galbūt šiam gamtos slėpinius pažįstančiam žmogui pavyks kur kas daugiau ir jis pagydys ne tik sodą, bet ir Mirandos bei Deivido sielas?

Aš manau… Nepatinka man, kai knygos baigiasi kitaip negu turėtų baigtis… Tada atrodo, kad kažko pritrūko ir lieka kažkokia tuštuma…

„…Meilei reikia pastangų, kantrybės ir valios. Tikra meilė prasideda nuo meilės sau. Meilė – ne vien grynas jausmas, tai ir valios aktas…Meilė yra tai kaip ji veikia…“ [201psl]

„Sodininkas iš Prancūzijos“ šiuo metu užima šeštą vietą Knygynų Top 100. Manau ši knyga tos vietos nusipelnė, galėtų būti ir dar aukščiau.

Knygoje veiksmas vyksta dviejose plotmėse: 1979m-Eivos ir Žano Polio meilės įsiliepsnojimas, o  2004m-Mirandos ir Deivido šeimos konfliktai, Gaso išdaigos, bet Stormos vienatvė.. Iš tikrųjų pastebėjau, kad man patinka tokios knygos, kuriose veiksmas yra padalintas, tai suteikia, kažkokį kitokį prieskonį skaitomai knygai, o gal netgi ir labiau įtraukia į ją.

„Sodininkas iš Prancūzijos“, tai knyga atskleidžianti šeimų santykius, jų bendravimą. Aiškiai parodoma šiuolaikinio pasaulio problema, kai tėvai daug dirba, o vaikai negauna jų dėmesio, tampa pikti ir žiaurūs.

Aplinkos ir sodų aprašymai, tikrai puikūs, tuo labiau jie patiko man kadangi esu truputėlį prijaučianti sodininkavimui ir gėlininkystei. Gėlynai, sodai ir pievos aprašyti taip vaizdingai, kad atrodo, jog sėdi ir žiūri į juos savomis akimis. Kadangi tai netiesa, tai kyla didelė pagunda nuvykti į Kauno Botanikos sodą ir ten šauniai praleisti laiką.

Tai pat atkreipiant dėmesį į viršelį, galiu pasakyti, kad mielu noru eičiau prisėsti po tuo žydinčiu medeliu ir pasimėgaučiau tikra vasara, bei nuostabiais sodų vaizdais.

Autorė… Anglų rašytoja Santa Montefiore (g. 1970) užaugo vienoje Hampšyro fermoje ir lankė Šerborno mergaičių mokyklą. Jau tuomet mėgo rašyti romantiškas istorijas apie meilę, kurios pati dar ir patyrusi nebuvo. Būdama devyniolikos išvyko gyventi į Argentiną, Buenos Aires, kur buvo jos motinos gimtinė, ir labai pamilo tuos kraštus, nostalgija šiai šaliai juntama autorės romanuose.

1998 m. Santa Montefiore priėmė judaizmą ir ištekėjo už istoriko.

  • Vertinimas: 10/10
  • Puslapių skaičius: 376psl
  • Išleido: Alma littera, 2012m
  • Knyga: nuosava
  • Perskaityta: 2012.07.03
  • Originalus pavadinimas: Gardener
 
Parašykite komentarą

Posted by on 2012-07-06 in 2012

 

Žymos: , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: