Šiandien ieškojau fanų kūrinių apie knygą vertą savo populiarumo – “Dėl Mūsų likimo ir Žvaigždės kaltos“. Galiu pasakyti, kad tikėjausi rasti gerokai daugiau, tačiau galbūt tiesiog ne ten kur reikia ieškojau :]
Taigi man labiausiai patikę ir prisiminimus sukėlę:
Ar Jums, taip nebūna, kad kartais akis užkliūna už itin geros iliustruotos citatos? Man būna, todėl nusprendžiau atidaryti naują skyrelį: Citatos ir kiti dalykėliai, kurie yra mėgstami knygų skaitytojų. Jame bus talpinamos šmaikščios mintys, teminiai paveikslėliai ir aišku geros citatos iš knygų arba tiesiog autorių mintys.
Tai šios savaitės penkios citatos:
Vertinimas:10/10
Puslapių skaičius: 272psl
Išleido: Alma littera, 2013m
Knyga: iš bibliotekos
Perskaityta: 2014 kovas
Originalus pavadinimas: The fault in our stars
Aš manau:
Norite išsiverkti?
Norite pamatyti meilę? Arba džiaugsmą? O gal skausmą?
Ši knyga viso to atspindys, nes joje nagrinėjama skaudi tema-vėžys.
Heizelės sutiko Ogastą Tarpusavio paramos centre, kuriame susirenka vaikai/jaunuoliai sergantys vėžiu. Heizelė serga plaučių vėžiu, todėl su savimi visur vežiojasi deguonies balioną, o Ogastas jau 1,5m nebe serga, tačiau prieš tai sirgo osteosarkoma, kuri atėmė iš jo vieną koją ir dabar jis vaikšto tik protezo pagalbos dėka, nors prieš tai labai mėgo žaisti krepšinį. Į paramos grupę atėjo tik palaikyti draugo, kuriam greitai bus atlikta akies pašalinimo operacija, bei pasidalinti savo patirtimi apie ligą.
Šiuos du žmones supažindino liga, tačiau kas dieną jie vis labiau pamilo ir prisirišo vienas prie kito. Blogoji šio reikalo pusė ta, kad jie nežino kurią dieną gali imti ir mirti, todėl savo trapią draugystę saugo ir jaudinasi kaip jausis kitas, kai vienas iš jų mirs.
Heizelė turi mylimą knygą kurioje taip pat rašoma apie mergaitę kuri susirgo vėžiu ir mirė, tačiau autorius nutraukė knygą tokioje vietoje, kai neaišku likusių veikėjų likimai ir Heizelė pasiryžusi sužinoti kaip viskas baigėsi, nes nori žinoti kaip jausis jos tėvai bei artimieji kai ji mirs, todėl užverčia autorių laiškas į kuriuos jis neatsako, tačiau Ogastas padeda jai viską išsiaiškinti.
Autoriaus rašymo stilius lengvas ir paprastas. Daug dialogų ir šmaikščių frazių, kurios priverčia nusišypsoti. Norėčiau perskaityti dar kokią nors jo knygą ir palyginti su šia.
Nors knyga skirta jaunimui, jau ne iš vieno vyresnio žmogaus girdėjau, kad jie taip pat ją perskaitė ir labai laukia pasirodančio filmo.
Tai vieno prisėdimo knyga, tad jei pradėsite ją skaityti vakare, nebaigsite iki ryto, o kaip buvo mano atveju dar ir paverksite valandėlę kitą.
Knygų lentyna 