David Nicholls “Viena diena“

Aprašymas:

David Nicholls romano „Viena diena“ istorija prasideda 1988-ųjų liepos 15 dieną. Ema Morli ir Deksteris Meihju švenčia išleistuves. Rytui brėkštant išmintingoji ir visada griežtus principus turinti Ema guli lovoj su vėjavaikiškuoju Deksteriui, kuriuo žavisi jau kelerius metus,  ir po kartu praleistos nakties dalinasi savo ateities planais… Rytoj jie pasuks skirtingais keliais. Garbėtroška Deksteris ruošiasi keliauti, jis svajoja apie ekstremalų gyvenimą daugybės moterų apsuptyje, savo pavardę įsivaizduoja mirguliuojant laikraščių antraštėse. Tuo tarpu Ema yra užsispyrusi jauna moteris, pasiryžusi sunkiai dirbti ir gyvenime daug pasiekti. Ji turi aiškias vertybes ir tikslus, kurių niekada neišduoda. Tad Ema abejoja, ar ši naktis su Deksteriu nebuvo klaida, bet… juk jo rytoj nebebus.

Ir iš tiesų jie pasuka skirtingais keliais, tačiau ši naktis tampa jų savotiškos draugystės pradžia. Romano veiksmas apima du dešimtmečius. Kiekvienoje dalyje veiksmas vyksta tą pačią kalendorinę liepos 15 d. ir taip kas metai atskleidžiama tolesnė šių dviejų žmonių gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Romano struktūra išties neįprasta ir intriguojanti.

David Nichols romanas „Viena diena“ – tai juokinga ir graudi istorija apie meilę ir draugystę, apie tai, kad kartais visą gyvenimą taip ir gyveni net neįsivaizduodamas, kad tai, ko ieškai, yra visai šalia tavęs…

Aš manau…

Paklausykit šitą dainą skaitydami ką aš čia prirašiau:

Viena iš geriausių mano skaitytų 2011m knygų, gaila, kad pamiršau ją paminėti savo 2011m tope, nes dar nebuvau palikusi atsiliepimo apie ją savo blog‘e. Na bet tiek to svarbu aš žinau, kad nesigailiu ją skaičiusi. Va apie filmą esu kitokios nuomonės, gal todėl, kad jį pažiūrėjau tik perskaičiusi knygą ir gal tai buvo lemtinga klaida, nes nebuvo susigulėjęs visas knygos gėris. Filmas man pasirodė nuobodus, žiūrėjau jį su draugu ir jis liko tokios pačios nuomonės, net nepatikėjo, kad knyga daug geresnė. Aktoriai gal ir susidorojo su savo vaidmenimis, tačiau man kažko trūko, net sunku susakyti ko. Žiūrėjau namie o ne kine, tai keletą kartų net buvo kilusi mintis prasukti nuobodžias filmo vietas.

Knygos veiksmas plėtojasi per du dešimtmečius. Protinguolė ir kitokia visokia šaunuolė Ema ir plevėsa bei vėjavaikis Deksteris. Jis man nelabai patiko, tokie knygų veikėjai man dažniausiai kelia pykti, šis irgi nebuvo išimtis. Atrodo jam niekas nerūpi, bet ir gauna jis viską ko nori. Svarbiausi jo gyvenime tai moterys, šlovė ir svaigalai. Sakau svaigalai todėl, kad tai buvo ne vien alkoholis, bet ir narkotikai. Deksteris, kaip mažas vaikas niekaip nesugebėjo subręsti ir suaugti, kankino ir Emą ir save, nesuprato, kad ją skaudina, o gal suprato, tik apsimetė, kad jam tai nerūpi ir kad jis toks kvailas ir nieko nesupranta, na arba akių neturi.
Ema kitokia, ji visą gyvenimą norėjo turėti kažką daugiau, norėjo atsiriboti nuo tėvų, nebūti nuo jų priklausoma, norėjo turėti darbą ir norėjo turėti Deksterį , gauti jo meilę, deja deja, jis mylėjo daug ką tik ne ją, o gal mylėjo, bet bijojo jai pasakyti, na paskaitykit knygą ir tikrai viską sužinosit.
Nuo pat pirmo puslapio supratau, kad knyga kitokia nei visos ir bėgant puslapiams tuo įsitikinau. Knyga sukelianti daug minčių. Ar reikia kovoti ar viską pamiršti ir gyventi toliau? Ar reikia gyventi dėl savęs ar dėl mylimo žmogaus? Ir pan…

Labai dėkoju Alma litera už tokią knygą 🙂

Autorius: 

David Nicholls gimė 1966 m. Hampšyre, Anglijoje. Baigęs anglų literatūros ir dramos studijas Bristolio universitete, pradėjo aktoriaus karjerą.  Šiuo periodu David pradėjo redaguoti ir adaptuoti scenarijus filmams, vėliau ėmėsi rašyti pats. Jo projektai buvo labai sėkmingi ir laimėjo daugybę apdovanojimų. Pagal romano „Viena diena” scenarijų šiuo metu taip pat yra kuriamas filmas.

Šiuo metu rašytojas su savo gyvenimo drauge ir dviem vaikais gyvena Šiauriniame Londone.

 

• Vertinimas: 10/10
• Puslapių skaičius: 448psl
• Išleido: Alma littera, 2011m
• Knyga: nuosava
• Perskaityta: 2011.12.20
• Originalus pavadinimas: Twenty Years, Two People, One Day

 

Lauren Weisberger “Ir velnias dėvi Prada“

Aprašymas:

Velniškai patrauklus romanas apie pačią nežmoniškiausią viršininkę, kokią tik pažinojo pasaulis.

Andrėja, jauna panelė iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą, “dėl kurio milijonai jos bendraamžių kristų negyvos”. Ji pradeda dirbti pačio garsiausio ir įtakingiausio pasaulyje madų žurnaloPodiumas leidėjos, Mirandos Pristli, asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo šūkaliojama Prada! Armani! Versace! Karaliauja neapsakomo lieknumo stilingos moterys ir žavūs vyrai, užsitempę nertinius stačiom apykaklėm ir ankštas odines kelnes, pabrėžiančias jų ilgametį triūsą sporto salėje.

Romanas „Ir velnias dėvi Prada“ įsisenėjusioms dejonėms apie „šefą iš pragaro“ suteikia naują ir sodriai linksmą prasmę. Šmaikščiai ir neužgauliai Andrėja pasakoja apie aukštuomenės gyvenimą, apie kurį vos žodeliu kitu drįstama užsiminti paskalų žurnalų skiltyse ar prie Cosmo taurės prašmatniuose kokteilių vakarėliuose. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai šefei pasiūtus Chanel teniso šortukus, nuskraidinti asmeniniu lėktuvu į Paryžių Mirandos padūkėlėms dukroms naujausią, dar knygų lentynose nepasirodžiusią Hario Poterio knygą, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus. O jeigu liktų gyva, tektų pamąstyti, ar jis iš tiesų vertas tokios aukos.

Aš manau…

Hmm kaip tik ieškau naujo darbo ir štai tokia knyga, manau kas skaitėt bent anotaciją ar visą knygą žinot apie ką aš kalbu 😀

Skaičiau šios knygos antrąjį leidimą, knyga daug storesnė negu jos pirmtakė, nes raidės didesnės, kartais pamanau, kad tai tik popieriaus gadinimas, bet kaip sakė mano močiutė kuri taip pat skaitė šią knygą, kad didelės raidės yra gerai neprimatantiems ir pagyvenusiems žmonės, tada čia leidykla gauna pliusą iš vyresnio amžiaus skaitytojų.

Tironė viršininkė ir nekaltutė jaunutė ir naivutė jos padėjėja. Na pripažinkim, tai tikrai ne tipinė istorija, nes aš bent jau neesu tokios skaičiusi. Gaila tas, kad  filmą aš mačiau daug daug anksčiau ir jis įeina į mano pačių mėgstamiausiųjų filmų sąrašą ir užima garbingą vietą mano kompiuteryje ir karts nuo karto yra peržiūrimas vis iš naujo, na gerai baikim apie filmą ir pakalbėkim apie knygą.

Manau daugelis jau yra skaitę šią knygą, nes kaip minėjau anksčiau tai jau antrasis jos leidimas. Tad visas knygos siužetas sukasi apie Tironę Mirandą Pristli Vogue vyriausią redaktorę ir apie Andrėją nieko apie madą neišmanančią merginą, kuri tik atsitiktinumo dėka gavo darbą Vogue. Nekaltutė mergina virsta tikra barakuda, nes šlovė ir naujos pažintys, naujas gyvenimas, prabanga ir nauji vyrai visoms apsuktų galvą, tad ir Andrėja pasiduoda šlovės spinduliams kurie tenka nuo Mirandos. Aišku jau sakiau kad Andrėjai tenka sunkiai dirbti ir pildyti visus Mirandos norus, tačiau ji pati tam ryžtasi, nes žino kad bent metus išdirbus Vogue atsivers visų žurnalų ir laikraščių durys.

Nenoriu labai spoilinti, tad neįsijausiu ir nepasakosiu istorijos plačiau, tačiau rekomenduoju pasiimti šią knygą ir perskaityti, nes tai smagi humoro dozė su trupučiu pamastymų. Lengvam ir smagiam laisvalaikio praleidimui tai pats tas ir manau, kad tikrai nepasigailėsite.

Autorė: 

Lauren Weisberger – amerikietė, jauna, patraukli šviesiaplaukė, pasaulyje išgarsėjo parašiusi pirmąjį romaną “Ir velnias dėvi Prada”. Ji, kaip ir jos herojė Andrėja, išaugo mažame Pensilvanijos miestelyje, baigė Ivy League koledžą, atvyko į Niujorką ir gavo darbą, dėl kurio “milijonai merginų kristų negyvos” – tapo Annos Wintour, legendinės Amerikos Vogue žurnalo leidėjos asistente. Vis dėlto Lauren Weisberger nusprendė, kad neverta dėl jos “kristi negyvai”, ir dabar ji dirba vieno kelionių žurnalo redaktore.

• Vertinimas: 10/10
• Puslapių skaičius: 448psl
• Išleido: Alma littera, 2011m
• Knyga: nuosava
• Perskaityta: 2011.12.28
• Originalus pavadinimas: The Devil Wears Prada

Taip pat siūlau pažiūrėt “Ir velnias dėvi Prada“ trailerį:

 

Suzanne Collins “Liepsnojantis įtūžis“

Aprašymas:

Trečiojoje Suzanne Collins Bado žaidynių dalyje „Liepsnojantis įtūžis“  liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų –  12-a apygarda  subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis.

Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku – sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių…

Tad kaip baigsis šis sukilimas?  Ar Ketnė sutiks vykdyti prezidentės Koin valią? Kiek gyvybių teks dėl to paaukoti? Koks likimas laukia Panemo? Ketnė privalo nepaisyti savo jausmų. Ji tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Ir viso to kaina be galo didelė.

„Bado žaidynės“ yra smarki, aštri, kupina veiksmo ir nuolatinės įtampos istorija… Skaičiau neatsitraukdamas.“

Stephen King, Entertainment Weekly

„Knyga mane taip įtraukė, kad nešiausi ją prie pietų stalo ir laikiau ant kelių, kad galėčiau toliau skaityti. Ši istorija tiesiog persmelkė mane, net baigusi skaityti kelias naktis gulėjau lovoje negalėdama užmigti, vis galvojau… „Bado žaidynės“ yra nepaprasta knyga.“

Stephenie Meyer, „Saulėlydžio“ sagos autorė

Aš manau…

Trečioji trilogijos dalis mane gerokai nuvylė, tikėjausi kažko pribloškiančio ir fantastiško, o gavau kažką pakankamai nuobodaus ir pritempto, atrodo, kad autorė jau neturėjo ką parašyti ir iš ko sukurpti tą trečiąją knygą.

„Liepsnojanty įtūžy“ pagaliau viskas baigiasi ir Ketnė (na nepamirškime ir Pito, bei kitų jos šeimos narių ir draugų) gali gyventi savo gyvenimą, nors šioje trilogijos dalyje ji taip pat patiria daug skausmo .

Dar pastebėjau, kad įvykiai klostėsi labai greitai ir vietomis buvo sunku susivokti. Labai gerai, kad ir antraeiliai veikėjai gavo progos pasireikšti, tačiau pagrindiniai herojai (dalyviai, veikėjai ar kaip juos pavadinti) man nelabai patiko, jie buvo blankūs ir ne tokie įdomūs kaip kad pirmose dviejose trilogijos dalyse.

Autorė:

Suzanne Collins yra amerikiečių autorė, žymi savo „Bado žaidynių“ trilogija. Gimė 1962m Konektikute. 

• Vertinimas: 7/10
• Puslapių skaičius: 376psl
• Išleido: Alma littera, 2011m
• Knyga: pdf knyga
• Perskaityta: 2011.12.14
• Originalus pavadinimas: Mockingjay

 

Suzanne Collins “Pavojinga meilė“

Aprašymas:

Įsižiebia kibirkštis.

Liepsnos įsisiautėja.

Ir Sostinė trokšta keršto.

Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu.

Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.

Antroje „Bado žaidynių“ trilogijos dalyje Suzanne Collins toliau pasakoja Ketnės Everdin istoriją. Merginai tenka patirti dar daugiau išmėginimų. Rašytoja stebina skaitytojus netikėtais siužeto posūkiais.

Aš manau…

Antroji knygos dalis, taip pat kaip ir pirma man patiko (gal netgi truputį mažiau negu pirma).

Šioje trilogijos dalyje istorija vystosi toliau Ketnė ir Pitas vyksta į Nugalėtojų turą, tad skaitytojų vėl laukia įtemptos akimirkos, baisūs ir šiurpūs įvykiai, atviras žiaurumas bei trumpos, bet lauktos palengvėjimo ar džiugesio akimirkos. Taip pat Jūs gausi progą įsigilinti į tarpusavio santykius tarp daugumos veikėjų, meilės trikampis, priešiškumas ar tiesiog draugiškumas…

Antra trilogijos dalis baigiasi taip, kad norisi nieko nelaukiant imti trečiąją dalį į rankas ir pulti skaityti. Dabar suprantu, kodėl ši knyga buvo taip išgirta, nes tikrai įtraukia ir intriguoja.

Autorė:

Suzanne Collins yra amerikiečių autorė, žymi savo „Bado žaidynių“ trilogija.

• Vertinimas: 9/10
• Puslapių skaičius: 352psl
• Išleido: Alma littera, 2010m
• Knyga: pdf knyga
• Perskaityta: 2011.12.12
• Originalus pavadinimas: Catching Fire

 

Suzanne Collins “Bado žaidynės“

Aprašymas:

LAIMĖJIMAS ATNEŠ ŠLOVĘ IR TURTĄ.

PRALAIMĖJIMAS MIRTĮ.

BADO ŽAIDYNĖS PASIDEDA…

Ar įmanoma išgyventi laukinėje gamtoje, kai varžovai stengiasi tave nugalabyti?

Ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių įkurta Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų. Šalį griežtai ir negailestingai valdo Sostinė, ji verčia apygardas paklusti, kasmet reikalauja atsiųsti po vieną vaikiną ir merginą dalyvauti Bado žaidynėse, žiauriame realybės šou, kuriame kaunamasi iki mirties.

Šešiolikmetė Ketnė Everdin pasiryžta tapti paaukotąja vietoj savo dvylikametės sesutės Primos. Mergina yra užgrūdinta gyvenimo, nes po tėvo mirties jai teko išmaitinti šeimą. Ketnė – tikra kovotoja, sumani, apdairi, puiki šaulė. Šios savybės leidžia jai siekti pergalės Bado žaidynėse. Tačiau jai teks rinktis tarp noro išgyventi ir žmogiškumo, tarp pergalės ir meilės.

Garsi rašytoja Suzanne Collins „Bado žaidynėse“ sulydo veiksmą ir mintį, meilę, neapykantą ir išdavystę.

Knyga sulaukė nepaprasto populiarumo (ji išversta į 32 kalbas), apdovanota daugybe premijų, pagal ją kuriamas filmas.

 

“Bado žaidynės“ yra smarki, aštri, kupina veiksmo ir nuolatinės įtampos istorija… Skaičiau neatsitrakdamas.“

Stephen King

“Knyga mane taip įtraukė, kad nešiausi ją prie pietų stalo ir laikiau ant kelių, kad galėčiau toliau skaityti. Istorija manęs nepaleido, net baigusi skaityti kelias naktis gulėjau lovoje be miego ir galvojau… “Bado žaidynės“ yra nepaprasta knyga.“

Stephenie Meyer

 

Aš manau…

Po ilgo laiko, po daug išgirtų liaupsių šiai knygai, perskaičiau ją ir aš. Aš masinių pagyrų auka, taip ilgai ieškojau šios knygos, neradau (na tiesiog nenorėjau pirkti) ir staiga ji pati man nukrito prieš nosį :} Radau ją linkomanijoje parsisiųsti. Pagadinau akis truputėlį, na tik truputėlį, nes perskaičiau super greitai ir bėgau siųstis kitų šios trilogijos dalių.

Kai nieko nesitiki iš knygos ir skaitydamas netyčia supranti kad ji labai labai gera, pajunti tokią šilumą širdyje (na bent man taip būna), kad net nemoku apsakyti. Taip buvo ir su šia knyga, ėmiau nieko gero iš jos nesitikėdama, o gavau sukrečiančią istoriją. Negalėjau patikėti tokiu žiaurumu, baisumu ir pasibaisėtinu pasauliu, kuriame gyvena istorijos veikėjai. Taip įsijaučia į visą istoriją, kad keikiau Sostinę ir jaučiau palengvėjimą su Bado žaidynių dalyviais. Vienoj vietoj verkiau… manau kas skaitė knygą nujaučia kurioje. (…maža mergytė…)

Tikrai rekomenduotina knyga, bet nujaučiu, kad beveik visi ją jau skaitė, tik aš likau paskutinė :}

• Vertinimas: 10/10
• Puslapių skaičius: 352psl
• Išleido: Alma littera, 2010m
• Knyga: pdf knyga
• Perskaityta: 2011.12.10
• Originalus pavadinimas: The Hunger Games